Ryto pamąstymas

Buvo diena beveik kaip visos
tik skyrėsi ji truputį.
Vaikas sėdėjo pakilės ryte
galvojo kaip šiandien jam bus.

Turėtų juk būti diena kaip visos
bet visos juk skiriasi truputį.
Šiandiena diena lyg kitokia
vienintelė metuos tokia.

Iš ryto atrodė apniukus
bet vaiko galvoj ji šviesi.
Šiandiena jau vasaros pradžia
prisiminė vaikas -
o ji juk prasideda Vaiko Diena.

Meilės dilema

"... Ir niekad nieks nemilėjo manęs..." - skamba galvoje ištrauka iš A.Mamontovo dainos. Bet iš tikro negi taip jau blogai yra, kad niekas nemylėjo taves??? Gal nėr taip jau blogai, jei tau gyvenime pavyko ir tu mylėjai ar myli kažką. Juk viena iš didžiausių gyvenimo dovanų , kurią mes gauname iš pasaulio valdovo - tai jausmas - MEILĖS jausmas. Ir jei tu jį patiri, tai tu gauni daug. Pirmiausia reikia duoti, o poto ieškoti ką gauti. Aišku šiuolaikinėje visuomenėje busiu turbūt nesuprastas, nes daiktinėje - materialinėje visuomenėje viskas veikia pagal formule: "Duok man, o tada aš pagalvosiu ar duoti tau"...

Gatvės muzikantai...

"Š. m. gegužės 5 d. į Vilniaus gatves, kiemus, skverus bei aikštes plūstelės šimtai muzikantų, „apsiginklavusių“ įvairiausiais instrumentais. Taip pirmą kartą bus švenčiama Gatvės muzikos diena, vienijanti visus, kalbančius universaliausia kalba pasaulyje – muzikos kalba." Taip rašo Gatvės muzikos dienos rengėjai, kurių lyderis iškilus muzikantas Andrius Mamontovas. Šiandiena pastebėjau, kad visokio plauko muzikantai rengiasi šiai dienai. Nelabai ką čia ir bepridursi. Viskas matosi nuotraukoje. :)

Balta vs. Juoda

Balta vs. Juoda. Dailininko akimis, galėtų atrodyti, jog tai tik dvi spalvos esančios skirtingose spalvų gamos pusėse. Kitomis akimis pažiūrėjus, tai gali būti du radikaliai skirtingi gyvenimiški dalykai. Klausiu savęs, koks gi atstumas tarp baltos ir juodos. Labai jau reliatyvus klausimas. Čia turbūt galėtų būti panašiai, kaip su meile ir neapykankanta, tarp kurių kaip sako tautosaka - vienas žingsnis. Bet greičiausiai, kad nelabai panašu. Čia gal labiau kaip su optimistais ir pesimistais. Vieni tą patį dalyką mato, kaip gerą reikalą, kiti tuo tarpu kaip labai jau ne kokį reikalą. Mes, lietuviai, tokio jau būdo kad daug dalykų matome neigiamai, t.y. juodai. Net negalėčiau pasakyti kas to priežastis. Kas tai sąlygoja. Kodėl gi nepažvelgus į gyvenimą iš gerosios pusės. Tas pats mūsų valstybės Prezidentas savo metiniame pranešime viską iškoneveikė, prisakė kad Lietuvoje viskas yra blogai. O jei pažiurėti kitomis akimis, optimizmo akimis. Juk galima būtų rasti ir gerų dalykų. Kodėl nepasidžiaugti kartu, kad ir kokiais mažais darbeliai, bet gerais. Po žingsnį po žingsnį ir visi pradėtų matyti gerų dalykų. Teoriškai Jo Ekscelencija turėtų būti valstybės lyderis. Ir iš jo turėtume mokytis, matyti, kaip viskas yra. Bet jei ir jis nemato nieko gero. Tai kas tada? Ar imanoma pakeisti lietuvių matymą? Ko reikia, kad tai įvyktų, kad įvyktų esminis lūžis???

MES UŽ ESTIJĄ! WE'RE FOR ESTONIA! ||| Pilietinė blogerių akcija

Pilietinė blogerių akcija